atsvarinti — atsvarìnti tr. atlošti, atkraginti: Jis atsisėda ant mėlynos sofos, sunkiai atsilošia į minkštą atkaltę, atsvarina galvą ir žiūri rš. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; nusvarinti; pasvarinti; persvarinti; užsvarinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsvarinti — išsvarìnti tr.; Sut pasverti, įvertinti: Jo (Dievo) brangiausią veidą regėt ir ižkakt neižsvarinamą (orig. neižsvarinomą) pribuvimą Jo DP542. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; nusvarinti; pasvarinti; persvarinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusvarinti — nusvarìnti tr., nusvãrinti Š nulenkti, nuleisti žemyn (ką svarų, apsunkusį): Jis stovėjo, nusvarìnęs galvą DŽ1. [Kreivėnienė] dabar jau mato, kaip Marčius giliai atsidus, nusvarins bejėges rankas, nuners akis žemėn V.Bub. | refl.: Vaikas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasvarinti — pasvarìnti tr. 1. pasverti, pakabinti ant ko: Nešdami šautuvus, pasvarintus ant rankos, vokiečiai suėjo į kiemą A.Vencl. 2. pakiloti, nustatant svorį: Suskaitė po kits kito pinigus, pasvarino ranka VŽ1904,6. 3. refl. pasilenkti, persisverti (ppr … Dictionary of the Lithuanian Language
persvarinti — tr. 1. uždėti, užkabinti, nuleidus į abi puses: Parsvarinai sunkas su pinigais J. 2. refl. Erž persisverti, užsikvempti: Petras tai tę gryčio[je] kur parsisvarìnęs gulėjo [girtas] Pc. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
svarinti — svarìnti, ìna, ìno tr. NdŽ, svãrinti, ina, ino Š 1. lenkti žemyn ką svarų, apsunkusį: Obelis svarìno šakas, aplipusias obuoliais DŽ1. Svarìna aukštynelku, negali į kalną įvažiuoti su prikrautu antamabiliu Šts. Škac, lipk žemė[n] – šutini,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsvarinti — užsvarìnti tr. uždėti, užkrauti ką svarų, nuleidus į abi puses: Ant arklio užsvarinai maišą su javais, sunkas J. svarinti; atsvarinti; įsvarinti; išsvarinti; nusvarinti; pasvarinti; persvarinti; užsvarinti … Dictionary of the Lithuanian Language
